Jurgi, atrakink žemę

Mokytojas, fotografas, kraštotyrininkas Balys Buračas kvietė išsaugoti materialinį ir nematerialinį mūsų tautos paveldą: „Skubėkite – laikas viską griauna!“

Atsiliepdami į šį kvietimą gimnazijos etnokultūros entuziastai nusprendė paminėti Šv. Jurgio, antrojo Lietuvos globėjo, dieną.

Jurginės buvo skirtos apeigoms, susijusioms su pirmaisiais pavasario darbais, ypač su gyvulių išginimu į lauką, su apeiginės duonos kepimu, jos aukojimu ir ritualiniu valgymu. Sakoma, kad Jurginių rytą geriausiai sėti rūtas, nes jos tada gražiai ir ilgai žaliuosiančios. Arkliaganiai Šv. Jurgio dieną taip pat rengdavo šventę. Jie iš savo šeimininkų susirinkdavo vištos kiaušinių ir gamindavo sudėtinę arkliaganių kiaušinienę. Per Jurgines net buvo dažomi ir ridenami margučiai, kaip per Šv. Velykas. Šią dieną kaimynai lankydavo vieni kitus, linkėdami gausaus derliaus, žemdirbiams sveikatos. Kai kas tą dieną nevalgydavo mėsos ir taukų, tik žuvį. Žuvis ir duona buvo laikomi šventu Jurginių valgiu.

Balandžio 24 d. įvairūs Jurginių papročiai buvo integruoti į ugdymo procesą.

Lietuvių kalbos ir literatūros pamokose mokiniai pristatė vieni kitiems šios šventės papročius ir tradicijas, ieškojo perkeltinių prasmių Šv. Jurgio ir drakono paveiksluose, klausėsi Jurginių dainų, siejo šios dienos tradicijas su pagoniškomis šventėmis. 8 klasėje kaip tik sutapo, kad šiuo metu mokiniai skaito ir analizuoja Kazio Borutos romaną „Baltaragio malūnas“, kur pagrindiniai veikėjai yra Jurga ir Jurgis Girdvainis.

Informacinių technologijų pamokose mokytojas išradingai pritaikė žemdirbystės temą mokantis piešti bei kurti pristatymus.

Muzikos pamokose mokiniai plačiau sužinojo apie ganiavos pradžią, pavasarėjančios gamtos pasveikinimą, simbolinę duonos prasmę, margučių tradiciją, klausėsi Jurginių dainų ir mokėsi atlikti jas patys.

Tikybos mokytoja kalbėjosi su mokiniais apie tai, kas buvo Šv. Jurgis ir kodėl jis vadinamas antruoju Lietuvos globėju, kodėl yra paskelbtas šventuoju, diskutavo apie gyvulių ganiavos pradžią ir piemenėlių darbą.

Gamtos ir žmogaus pamokose vaikai sužinojo apie Jurginių, krikščioniškos šventės, ištakas – neopagonišką šventę Jorę, apie gyvulių pagerbimą ir gamtos atbudimą.

Susipažinimas su papročiais buvo integruotas ir į anglų kalbos pamokas, ir į socialinės – emocinės programos pamokas.

Priešmokyklinio ugdymo grupių auklėtiniams labai patiko kraštotyros būrelio vadovės Vilijos Čerkašinienės pasakojimai gimnazijos Balio Buračo muziejuje. O pusryčiams gimnazijos valgykloje jie gavo tikros arkliaganių kiaušinienės!

1-4 klasių mokiniai ir kabinetų duris vainikais puošė, ir duona dalijosi. Mokytojos pasitelkė visą išmonę Jurginių papročiams pristatyti ir išbandyti: dainavo dainas, žaidė liaudies žaidimus, grojo skudučiais, prisiminė sunkų piemenėlių darbą, ragavo ruginės duonos su sviestu ir medumi.

Pradinukų dieną vainikavo smagus folklorinio ansamblio, vadovaujamo Vilijos Plioplienės, koncertas. Žiūrovai gavo ir patys padainuoti, plojo tautiniais drabužiais pasipuošusiems ansambliečiams, kvietė gamtą pabusti daina „Jurgi, Jurgi, atrakink žemę“!

Vyresnieji mokiniai buvo pakviesti į kiemą simboliniam gimnazijos apkabinimui. Linkėdami bendruomenei gero mokslo metų derliaus mokiniai ir mokytojai susikabino rankomis.

Moderniam šios dienos žmogui yra labai svarbu nenutolti nuo tautos tradicijų, atsiminti ir puoselėti prasmingus papročius.

Jurgita Stripeikienė