Mielas mokiny, jaunasis Lietuvos pilieti ir mūsų gimnazijos bendruomenės nary,
pavasaris – tai ypatingas laikas. Pavasarį į mūsų gyvenimą sugrįžta saulė, taip ilgai laukta šviesa ir šiluma. Pavasarį į gimtuosius namus sugrįžta paukščiai ir prabyla sužaliavusi gamta. O gražioji mano Lietuva – pavasaris visada yra nauja pradžia.
Naujos eros pradžią pranašavo ir XX a. pabaiga. Į šią pradžią buvo sudėta šitiek daug žmonių laukimo ir vilčių. Nepaprastai daug ryžto, tikėjimo ir dar daugiau širdžių. Tas ypatingas pavasaris mūsų valstybę pasitiko lygiai prieš 33-ejus metus, kuomet drąsūs ir ryžtingai nusiteikę Lietuvos vyrai bei moterys, sekdami Vasario 16-osios signatarų pėdomis, nepabūgo paliegusio sovietų „Raudonojo drakono”. Tęsdami dar tarpukariu pradėtą Lietuvos parlamentarizmo tradiciją, į kurią pasikėsino raudonieji okupantai, šie žmonės įkūrė Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą. Ir ne ginklu, mielas moksleivi, o iš širdies gelmių pulsuojančiu laisvės troškimu Lietuvos žmonės sovietų režimą, it kokį nuo astmos dūstantį ligonį, paguldė ant pečių.
Su kone pusę amžiaus mums primesta priespauda lietuviai visgi nebuvo linkę taikstytis. Kiek daug laurų ir aukso medalių mūsų tautos sportininkai sukandę dantis turėjo skinti po Sovietų Sąjungos vėliava skambant himnui rusų kalba? 1988-ieji buvo paskutiniai tokie metai, kada lietuviai devynis prakaitus už svetimą šalį liejo vasaros Olimpinėse žaidynėse Pietų Korėjoj Seule.
1988-ieji žymėjo naują pradžią, demokratinio virsmo ir tautinio atgimimo pradžią. Tai–sporto arena – Vilniaus sporto rūmai – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo metu pasipuošė Lietuvos trispalvėmis ir pagaliau suskambo nebe rusiškas, o Lietuvos valstybės himnas.
1989-sias išaušo dar didesnių permainų metas. Geležinę uždangą sudaužė griuvusi Berlyno siena, o Baltijos tautų žmonės pasauliui pademonstravo iki tol dar neregėtą fenomeną. Nuo Vilniaus iki Talino, minėdami 50-ąsias Ribentropo–Molotovo pakto metines, susikibę rankomis Baltijos pakrančių žmonės sudarė 650 km. ilgio laisvės trokštančių širdžių grandinę. Pasaulis to kaip gyvas regėjęs nebuvo, o legendinė vokiečių roko grupė „Scorpions” savo dainoje neklydo – “Wind of Change”.
Dvelkė permainų vėjas.
Ir galų gale šis vėjo gūsis su visa laisvės trokštančių širdžių banga 1990-ųjų kovo 11 dieną kaip uraganas pakilo iš Lietuvos. Taip, Aukščiausioji Taryba dėjo galutinį tašką ir paskelbė atstatanti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Komunizmo ciklopas ėmė merdėti lyg mirtinų nuodų paragavęs karaliaus maisto ragautojas, taip ir nesulaukęs priešnuodžių. Jam ėmė slinkti nagai, luposi oda, ėmė deformuotis ir trupėti seni, pajuodę kaulai, kol galiausiai visai nieko nebeliko. Liko tik ta didelė buka galva, su apvalia akim per vidurį. Taikus Lietuvos pasipriešinimas nuginklavo sovietų karo mašiną, o mūsų pavyzdžiu jau skubėjo sekti ir kiti.
Nepamirški savo tautos, mielas moksleivi, ir atmink – tauta esame mes, piliečiai. Sveikinu visus su pilietiškumo diena ir artėjančia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo švente!
Istorijos ir pilietinio ugdymo mokytojas Karolis
