Filmai, padedantys augti
Festivalis „Nepatogus kinas” sukvietė mokinius ir mokytojus į nemokamas kino peržiūras keturiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Jau tradicija festivalyje tapusi programa šiemet pavadinta „Filmai, padedantys augti“.
Festivalyje dalyvavo ir mūsų gimnazijos Kino klubas. Šeštokai su Kino klubo vadove, lietuvių kalbos mokytoja Sandra Janušoniene spalio 19 d. vyko į Kauną, „Romuvos“ kino teatrą. Mokiniai žiūrėjo 2016 m. dokumentinį filmą „Du pasauliai“ (režisierius Maciej Adamek, Dwa światy, Lenkija). Filme pasakojama apie šeimą, kurioje du būdai suvokti pasaulį. Dvylikametė Laura tampa savo tėvų lūpomis ir ausimis. Kurtiems tėvams mergaitė padeda susikalbėti su likusiu pasauliu, kuris nemoka gestų kalbos. Laura užsako anglis žiemai, padeda tėvams nusipirkti mobiliuosius telefonus, nors dažnai ji tenori plepėti su draugėmis pievoje ar žaisti „The Sims“. Filme ji tampa jautria tarpininke, leidžiančia priartėti žiūrovams prie kitokios kasdienybės.
Po filmo peržiūros vyko diskusija su projekto moderatoriais. Grįžę po edukacinės kelionės, Kino klubo nariai filmą dar aptarė ir su savo mokytoja. Dikutavome šiomis temomis: šeima, meilė, atsakomybė, negalia, diskriminacija, tolerancija, tėvų ir vaikų santykiai, bendraamžių nuomonė.
Kino klubo vadovė Sandra Janušonienė
Mokinių mintys
Filmas buvo tikrai jautrus ir pamokantis. Jis man patiko, nes kalbama apie tai, kaip gyvena „kitokie“ žmonės. (Monika)
Šis ir kiti Kino klube rodomi filmai skiriasi nuo pramoginių, nes jie padeda augti. Man tikrai buvo įdomu ir norėčiau vykti dar kartą! (Dovydas)
Mus mokytoja pakvietė vykti į įdomų filmą – „Du pasauliai“. Filmas buvo apie mergaitės gyvenimą. Šeštokės Lauros tėvai nuo gimimo negirdintys. Laura gali girdėti ir kalbėti, tačiau gyvenimas ją privertė išmokti gestų kalbą ir būti atsakinga už savo tėvus, jais rūpintis. Filmas privertė susimąstyti apie diskriminaciją, įvairias negalias. Man jis tikrai patiko. (Emilija)
Supratau tai, kad tėvus reikia gerbti, mylėti juos tokius, kokie jie yra. Su visais jų trūkumais. (Ieva)
Filmas sukrėtė ne tik mane, bet ir šalia sėdinčią draugę. Labai norėčiau daugiau tokių kelionių. (Justė)
Man šis filmas patiko, nes jis buvo rimtas, ne pramoginis. Jis parodė, kad yra žmonių, kurie ne viską gali. Iš tokių žmonių nevalia tyčiotis. Tai dažniausiai ne jų kaltė. Norėčiau pamatyti daugiau panašių filmų. (Nojus)
Man patinka tokio tipo filmai, nes jų nepamatysi kiekvieną dieną per televizorių. (Dominykas)
Buvo smagu pakeisti aplinką ir pabūti su mokiniais iš kitų mokyklų, sudalyvauti diskusijoje. Norėčiau dar kartą ten nuvažiuoti arba panašų filmą peržiūrėti klasėje. (Dainius)
Man patiko, nes filmas mane išmokė, kad kiti turi didesnių problemų negu aš. Taip pat kalbama apie tai, kad visi sunkumai gali būti išspręsti. (Urtė Atėnė)
Aš apmąsčiau daug gilių temų, pasimokiau tolerancijos. Sužinojau, kiek galiu ir kiek aš turiu. (Jurgis)
Patiko kelionė, bendrauti su draugais, diskutuoti po filmo. Dokumentinis filmas yra paremtas tikrai faktais, žmonės tikri, o ne aktoriai. (Deividas).
Filmas sukėlė daug minčių, nes gvildena gyvenimiškas temas ir problemas, kurios yra slepiamos, glaistomos. Tai vienas geresnių mano matytų dokumentinių filmų. (Aivaras)
