Kalbos kertelė
„Dėtis“
Ar žinote, kad veiksmažodis „dėtis“, kalbant apie drabužius ar aksesuarus, dažnai yra nevartotinas? „Tai, kad daugiau nėra kaip pasakyti!“, – dažnai teisinamasi. Netiesa! Lietuvių kalba yra labai vaizdinga, turinti begalę gerų, taisyklingų žodžių!
„Seniai“ ar „senai“?
Iš būdvardžio senas (-a) daromos dvi prieveiksmio formos: senai, seniai. Jos skiriamos pagal reikšmę: senai yra būdo prieveiksmis, seniai – laiko prieveiksmis.
Senai reiškia atrodyti senam, pvz.: Jis toks jaunas, o jau taip senai atrodo.
Seniai reiškia prieš daug laiko, ne dabar vykusį veiksmą, pvz.: Seniai, labai seniai gyveno karalius ir karalienė.
Sakinys Mes senai nesimatėme taisomas Mes seniai nesimatėme.
Parengta pagal www.vlkk.lt
Jungtukas kad
Su jungtuku kad (taip pat su idant) nevartotina bendratis tikslui reikšti: Kad priimti galutinį sprendimą (= Norint priimti galutinį sprendimą; Kad būtų priimtas galutinis sprendimas), reikia dar pasitarti su specialistais. Susirinkome, kad pasidalyti (= pasidalyti; kad pasidalytume) patirtimi. Tam, kad surasti nusikaltėlius (= Tam, kad būtų surasti nusikaltėliai; Norint surasti nusikaltėlius), reikia papildomų duomenų.
Lietuviškos kabutės
Turbūt ne vienam, rašančiam el. laiškus, dokumentus ir kitus tekstus, kartais prireikia panaudoti kabutes. Labai gaila, tačiau daugelis vietoj lietuviškų kabučių savo tekste naudoja angliškas kabutes. Lietuviškų kabučių grafinė išraiška yra „ABC“ (apačioje devynetukai, viršuje – šešetukai). Kartais kompiuteris vietoj angliškų kabučių lietuviškų kabučių automatiškai nepakeičia, tačiau jas galima surinkti kodu. Klaviatūroje nuspauskite klavišą „Alt“ ir surinkite atidaromųjų kabučių kodą 0132 arba uždaromųjų kabučių kodą 0147. Štai ir viskas! Žinoma, galite pasinaudoti ir kabučių keitykle „Lari“, kuri angliškas kabutes Jūsų tekste automatiškai pakeičia lietuviškomis! Išbandykite: http://tmp.vhost.lt/lari/index.php
Parengta pagal www.vlkk.lt
Vardininkas nevartotinas:
| 3.1.1 | neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko) su veiksmažodžiais: | |
| (atsi)rasti(s) | pvz.: Mieste atsirado valkataujantys šunys (= valkataujančių šunų). Kolektyve vėl atsirado nesutarimai (= nesutarimų). Nuo šviežių braškių kartais atsiranda odos išbėrimai (= išbėrimų; kartais išberia odą). | |
| būti (yra, esti, būna, buvo…) | pvz.: Pirkėja paklausė, ar yra pienas (= pieno). Žmogaus gyvenime būna potvyniai ir atoslūgiai (= potvynių ir atoslūgių). Gal jūsų šeimoje yra kokios problemos (= kokių sunkumų)? Kiekvienoje visuomenėje visada buvo, yra ir bus dori žmonės (= dorų žmonių). | |
| daugėti (gausėti) | pvz.: Susirgimai(= Susirgimų) gripu padaugėjo (pagausėjo). | |
| įvykti | pvz.: Spėjama, kad nuo trankios muzikos įvyksta pokyčiai (= pokyčių) smegenyse. | |
| kilti | pvz.: Dėl projekto kilo visokios abejonės (= visokių abejonių). Pasitarime iškilo nauji klausimai (= naujų klausimų) dėl darbo sutarčių. | |
| mažėti | pvz.: Nelaimingi atsitikimai (= Nelaimingų atsitikimų) buityje nemažėja. Šiemet ūkyje sumažėjo karvės (= karvių) ir kiaulės (= kiaulių). | |
| pasitaikyti | pvz.: Gyvenime pasitaiko įvairūs nesusipratimai (= įvairių nesusipratimų). Mokinio rašiniuose vis pasitaiko skyrybos klaidos (= klaidų). |
Ar taisyklingai skaičiuojame metus, duris, rungtynes?..
Dauginių skaitvardžių nuo 2 iki 9 formos ir įvardžio abu, abi formos vartotinos tik su daugiskaitiniais (turinčiais tik daugiskaitinę formą) daiktavardžiais:
Pvz.: Mano broliui jau penki (= penkeri) metai. Spinta su keturiomis (=ketveriomis) durimis. Laimėjome abi (= abejas) rungtynes.
Apskritai ar aplamai?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama prieveiksmio apskritai reikšmė „bendrais bruožais: Apskritai kalbant, darbu esu patenkintas. Apskritai, jis išsilavinęs žmogus“.
Aplamai padarytas iš būdvardžio aplamas, o šis reiškia ,,paviršutiniškas, neapdairus, žioplas‘‘. Vadinasi, išgirdę: Jis dirba aplamai, suprantame, kad jis dirba paviršutiniškai.
Helovino papročiai į Lietuvą atėję. O kaip pavadinimas?
Kasmet spalio 31-ąją švenčiama ypač populiari rudens šventė – Helovinas. Nors Helovinas iš esmės laikomas amerikietiška švente, kasmet ji prigyja vis daugiau šalių. Šios šiurpios ir vaiduokliškos šventės tradicijos yra atkeliavusios ir į Lietuvą. Nors tradicijos ir atkeliavusios, ne visada mokama tinkamai adaptuoti šios šventės pavadinimą – dažnai vartojamas Helouvynas, Halloween’as, Helovynas. O ar žinote, koks yra taisyklingas variantas?
Valstybinė lietuvių kalbos komisija teigia:
Helovino šventės papročiai turi keltiškas šaknis, o žodis ateina iš anglų kalbos (Halloween). Pavadinimas radosi sutraukus ilgesnį šventės pavadinimą All Hallow Even (arba All Saints’ Eve) – Visų šventųjų išvakarės (spalio 31 d.).
Rašomojoje anglų kalboje balsių ilgumas nėra aiškiai išreikštas, svetimžodis adaptuojamas su trumpuoju i – Helovinas (ne Helovynas).
Vienas iš galimų lietuviškų atitikmenų – Vaiduoklių šventė.
Parengta pagal www.kalbosreceptai.lt
Kirčiuokime taisyklingai
Taisyklingas Vardininko vartojimas
Gyventi ne kiekvienas atskirai, o kiekvienam atskirai.
Meilė, atsakomybė ne vienas kitam, o vieno kitam.
Pažinti, įtarti, gerbti, kritikuoti ne vienas kitą, o vienam kitą.
Pakenkta ne kas, o kam – organizmui, akims, kepenims.
Priklausyti ne vienas nuo kito, o vienam nuo kito.
Tolerancija ne vieni kitiems, o vienų kitiems.
VARDININKAS NEVARTOTINAS
Neapibrėžtam kiekiui, jo daliai reikšti: Ar yra pasiūlymai (= pasiūlymų)? Mūsų darbe pasitaiko klaidos (=klaidų). Kasdien pasaulyje įvyksta nelaimės (= nelaimių).
Kreipiniui: Vairuotojas (= vairuotojau), išleiskit.
Abstrakčiu veiksmažodiniam daiktavardžiui : Pašaliniams įėjimas draudžiamas(= įeiti draudžiama).
Ceche vyksta plokštės gaminimas (= gaminamos plokštės).
Taisyklingas Kilmininko vartojimas
Atsikratyti ko/kuo – svečių/svečiais.
Atsižadėti, lenktis, paisyti, šalintis, vengti ko – draugų, įsipareigojimų.
Prieiti ne ko, o ką/ prie ko – nuomonę/ prie nuomonės, išvadą/ prie išvados.
Siekti ko– tikslo, aukštumų, pasiekti ką – tikslą, aukštumas.
Šauktis ko – draugų, prisišaukti ką – nelaimę.
Vedamas ko – tiklso, reikalų.
Vedinas kuo – vaiku.
KILMININKAS NEVARTOTINAS
Su veiksmažodžiais prieiti, pasiekti objektui (ko) nusakyti: Kovotojai pasiekė tikslo (= tikslą)? Priėjome išvados (= išvadą, prie išvados).
Kiekybei su aukštesniojo laipsnio prieveiksmiais ir būdvardžiais reikšti: Rašinys turi būti ne mažiau penkių puslapių (= ne mažiau kaip; negu, nei penki puslapiai).
Mėnesio datai, laikui, kada kas vyksta, nusakyti : Kelinto šiandien (= Kelinta šiandien diena)? Egzaminas šio mėnesio dvidešimto (= dvidešimtą dieną).
Su abstrakčiaisiais kokybės kilmininkais: Čia prekiaujama pirmo būtinumo (=būtiniausiomis) prekėmis.
Daliai reikšti, kai daiktavardis abstraktusis ir dalies reikšmė nelogiška: Reiškiame užuojautos (=užuojautą). Renginys sukėlė didžiulio susidomėjimo (= didžiulį susidomėjimą).
Aseniui priklausančiam požymiui nusakyti: Supyniau dukrelės (=dukrelei) ranką. Žvelgiu į jo (=jam) į akis.
Taisyklingas Naudininko vartojimas
Atitikti ne kam, o ką – poelgis atitinka žodžius.
Atsilaikyti ne kam, o prieš ką – prieš spaudimą.
Būti solidariam, -iai ne kam, o su kuo – solidarus su jaunimu.
Įnešti, įdėti indėlį ne kam, o į ką – į kultūrą.
Kreipti dėmesį ne kam, o į ką – į kultūrą.
Lgiagretus,-i ne kam, o su kuo – su pagrindu.
Linkti (būti linkusiam, -iai) ne kam, o į ką – į sportą.
Pasitikėti ne kam, o kuo – žmonėmis.
NAUDININKAS NEVARTOTINAS
Naudininkas su slinkties veiksmažodžiais eiti, važiuoti, skristi, bėgti, lėkti, plaukti, vykti, pulti, siųsti, kviesti. Dažniausiai keičiamas kilmininku arba bendratimi: Teatras išvažiavo gastrolėms (= gastrolių, į gastroles, gastroliuoti). Šeimyna susirinko pietums (=pietų, pietauti).
Su būdvardžiais godus, šykštus, panašus: Godus pinigams (= pinigų). Šykštus pagyrimams (= pagyrimų).
Kai naudininkas nereiškia nei aiškios paskirties, nei aiškaus objekto: Nuskambės daina P.Širvio žodžiams (= pagal P.Širvio žodžius). Siunčiame medžiagą jūsų žiniai (= jums susipažinti).
Laikui reikšti, kai aiškiai pabrėžiama ne paskirtis, o laiko riba: Dvyliktai valandai (= iki dvyliktos valandos) balsavo 90 procentų visų rinkėjų. Metų pradžiai (= Metų pradžioje) įstaigoje dirbo 47 darbuotojai.
Paskirčiai reikšti, kai veiksmažodinis naudininko linksnio daiktavardis lengvai pakeičiamas bendratimis: Temos nagrinėjimui (= Temai nagrinėti) skirsime dvi pamokas. Daug dėmesio reikia skirti kalbos ugdymui (= kalbai ugdyti).
Taisyklingas Galininko vartojimas
Atstovauti, pakenkti, padėkoti, sekti ne ką, o kam – Atstovauti gimnazijai.
Dalytis, pasidalyti ką (po lygiai) / kuo (ne po lygiai) – obuolius, obuoliais.
Klausyti(s), pasiklausyti ne ką, o ko – Pasiklausyti jūsų.
Klausti, prašyti, atsiprašyti ką/ko, tik ne pas ką – Atsiprašyti tėvo
(Pa)reikalauti ne ką, o ko – mokesčio.
Skaudėti, sopėti, diegti, gelti ką – galvą, sąnarius.
(Su)laukti ne ką, o ko – parodos.
GALININKAS NEVARTOTINAS
Neapibrėžtam kiekiui reikšti, objekto, visumos daliai nusakyti: Visi darome klaidas (= klaidų). Nepamiršiu tavo pasakytus žodžius (= žodžių).
Objektui – papildiniui po neigiamo veiksmažodžio: Ar neužsisakai mūsų žurnalą (= žurnalo). Siunčiame medžiagą jūsų žiniai (= jums susipažinti).
Su slinkties veiksmažodžiais eiti, bėgti, vykti, važiuoti ir siekimo rinktis, siųsti: Visi skubėjo jubiliatą (= jubiliato) pasveikinti. Išvažiavo šieną (= šieno) vežti. Vyksime praktiką (= praktikos) atlikti.
Paskirčiai su galininkinių veiksmažodžių bendratimi: Užduotys skirtos lavinti atmintį (= atminčiai lavinti). Geras krepšys pirkinius (= pirkiniams) sudėti.
Su veiksmažodinės kilmės būdvardžiais nešinas, vedinas: Būrį (= Būriu) vedinas įžengė karininkas.
TAISYKLINGAS ĮNAGININKO VARTOJIMAS
Dainos ne žodžiais, žodžiams, o pagal žodžius.
Gausus, kupinas, turtingas ne kuo, o ko – įvykių.
Laikyti, paskelbti, pavadinti, pripažinti kuo, kokiu – dingusiu, netekusiu galios.
Rūpestis, nerimas ne kuo, o dėl ko – dėl sveikatos.
Valdyti ne kuo, o ką – šalį.
Žaisti ne kuo, o ką – pardavėjas.
ĮNAGININKAS NEVARTOTINAS
Įnagininkas būviui reikšti, kai būvis nusakytas būdvardžiais, būdvardiškaisiais įvardžiais, skaitvardžiais ar dalyviais, kurie nesuderinti su pažymimuoju žodžiu: Ne visi gali būti išradingais ir kūrybingais (= išradingi ir kūrybingi). Kokiu buvai, tokiu ir likai(=Koks buvai, toks ir likai). Tau reikia būti darbštesne (= darbštesnei).
Su įnagininką valdančiais būdvardžiais garsus, įdomus: Vilnius praeitimi garsus (= Garsi Vilniaus praeitis). Koncertaisįdomus sezonas (= Įdomūs šio sezono koncertai).
Nuolatiniam būviui reikšti su veiksmažodžio būti formomis: Visą gyvenimą jis buvo mokytoju (= mokytojas). Mes esame lietuviais (= lietuviai).
Objektui reikšti su gausą žyminčiais būdvardžiais turtingas, gausus, gausą ir pilnį nusakančiais veiksmažodžiais su priešdėliu pri- ir panašiais būdvardžiais silpnas, stiprus, mandagus: Lrntynos prikrautos knygomis (= knygų). Balionas pripildytas dujomis (= dujų). Ūgiu aš už tave mažesnė (= Aš mažesnio ūgio). Jis buvo silpnas kūnu (= silpno kūno), bet stiprus dvasia (= stiprios dvasios). Elgesiu mandagus (= mandagaus elgesio) žmogus daro gerą įspūdį.
Dirbtinai išpūstas atžvilgio įnagininkas: Pastabų teksto atžvilgiu (= dėl teksto) neturiu. Nesu meno žinovė tikrąja šio žodžio prasme (= Nesu meno žinovė).
VIETININKAS NEVARTOTINAS
Apibendrinti: pagrinde, daugumoje, tikrumoje, visumoje, esmėje, principe, normoje, normos ribose (= iš viso, iš tiesų, iš principo, atitinka normą).
Būsenai, būklei, formai nusakyti: geroje būklėje, geroje nuotaikoje (= geros būklės, geros nuotaikos).
Kiekiui reikšti: šimto eurų sumoje, apimtyje, tame skaičiuje (= išmokėti šimtą eurų, skolingas tą skaičių).
Laikui reikšti: kelių dienų bėgyje, eigoje laikotarpyje (= per kelias dienas).
Priežasčiai reikšti: pasekmėje, rezultate, išdavoje, poveikyje, įtakoje (= dėl ko nors).
Pagarbiai
Kirčiavimas
Ačiū
šventos Kalėdos
