Erasmus + akreditacijos projektas Nr. 2025-1-LT01-KA121-SCH-000326838 Kauno r. Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje šiemet užbaigtas – šiais mokslo metais įvyko dveji mokinių mainų ir treji darbo stebėjimo mobilumai. Visos šios veiklos sukūrė terpę puikių naujų idėjų generavimui gimnazijoje.
Dvylika II klasių mokinių šiais mokslo metais mėnesį dalyvavo grupiniuose mainuose su Italijos Francavilla Fontana miestelio „F.Ribezzo“ mokykla ir aštuoni 8-okai dalyvavo mainuose su Vokietijos Marne Europaschule gimnazija. Darbo stebėjimo vizituose minėtose Italijos ir Vokietijos mokyklose bei Ispanijos Leon XIII mokykloje Malagoje dalyvavo gimnazijos direktorė Rima Kuktienė, pavaduotoja ugdymui Jurgita Stripeikienė, anglų kalbos mokytoja Rūta Kaltenienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jolita Kukanskienė ir muzikos mokytoja Neringa Armonienė.
Mainų programos metu mokiniai gyveno vieni kitų šeimose ir kartu lankė pamokas. Viešėdami pas mus italų ir vokiečių mokiniai kartu lankė pamokas, lygino skirtingų šalių ugdymosi metodus. Šalia mokyklinių užsiėmimų svečiai išbandė senovinius lietuviškus muzikos instrumentus edukacijoje Kauno Tautinės Muzikos muziejuje, kepė ruginę duoną ir sužinojo jos kepimo papročius Anykščių Arklio muziejuje žavėjosi Lietuvos gamta. Mūsų mokiniai buvo pasiruošę ir anglų kalba pravedė svečiams ekskursijas Kauno ir Vilniaus senamiesčiuose. Mokinių šeimos ruošė lietuviškų patiekalų vakarėlius ir laisvu nuo ugdymo laiku supažindino svečius su mūsų šalies įdomybėmis.
Viešėdami Italijos „F.Ribezzo“ mokykloje mūsų dešimtų klasių mokiniai kartu su savo italais lankėsi pamokose, vyko į ekskursiją UNESCO paveldo istorinėje vietovėje Sassi di Matera, Taranto miesto pilyje bei nacionaliniame archeologiniame muziejuje, kur sužinojo, kad Apulijos regiono šaknys – graikiškos. Italų mokiniai buvo paruošę lietuviams svetingą kultūrinį priėmimą – vizualizavo bei apdainavo senovinę Italijos legendą. Mokykloje stiprus kūrybinis mokymas, tačiau daugiausiai dėmesio skiriama tiksliesiems mokslams bei kalboms, tarp jų graikų ir lotynų.
Vokietijos Marne Europaschule mokykla pasižymi gausybe tarptautinių projektų bei stipria bendruomene. Mokiniai kartu lankė pamokas ir stebėjo mokyklos bei bendruomenės kasdienybę, ugdėsi ir netradicinėse erdvėse – Ruonių gydykloje daug sužinojo apie įvairias ruonių rūšis bei išgyvenimo sąlygas, Regioniniame muziejuje išsiaiškino apie Šiaurės jūros ypatumus bei vietinės istorijos niuansus, braidžiojo po Šiaurės jūros dugną atoslūgio metu ir gyvai stebėjo ten gyvenančią fauną, gilinosi į šokolado gamybos paslaptis Chocoversum šokolado gamykloje, stebėjosi Elbės filharmonijos didybe Hamburge.
Visos patirtys buvo ne tik malonios bet ir labai naudingos. Tai ko gi išmokome?
Pirmiausiai, visose trijose Europos ugdymo įstaigose labai stiprus socialinis emocinis ugdymas. Ispanijos Leon XIII mokyklos trimečių darželio grupėje pagrindinis ugdymo tikslas yra, kad vaikas pasijustų laimingas ir saugus, kad išmoktų išgirsti, kas jam sakoma. Vėlesniais metais jau mokomasi akademinių dalykų. Dėl stipraus socialinio emocinio ugdymo šioje mokykloje nėra lankomumo problemų – vaikams tiesiog norisi ateiti į mokyklą. Regione ir mokykloje stipri mediacijos tradicija – kiekviena mokykla turi po mokytoją mediatorių, ir juo gali būti bet kuris mokytojas, kuris labiau tinka pagal savo asmenines savybes. Mokytojas suburia ir apmoko mokinių-mediatorių komandą. Tad iškilus nesusikalbėjimui ar konfliktui – paskirtas mokinys arba pats mokytojas padeda situaciją išspręsti, surašomi susitarimai, sekama, kaip jų laikomasi. Mokiniams tai – stiprios gyvenimo pamokos apie taikius konfliktų sprendimo būdus pasikalbėjimo ir susitarimų laikymosi būdais.
Taip pat, pradedant pradiniu ugdymu, vykdoma labai daug įtraukiųjų, atskirtį mažinančių, toleranciją, empatiją ir demokratiją palaikančių ir globalines problemas padedančių spręsti grupinių projektų, pvz,, vizualizuoti vienuolių kuriamą naudą, kuo aš galiu padėti šalia manęs esančiam autistui, dėl ko LGBT yra tokie pat kaip mes ir t.t. – mokykla pilna vaikų darbelių iš kartono, plakatų, piešinių ir spalvotų vaivorykščių. Šios tendencijos – LGBT, kitataučių, sveikatos sutrikimų turinčiųjų ar šiaip „kitokių“ palaikymo, tvarumo, globalinio atšilimo klausimai yra labai stipriai propaguojami visose lankytose Europos mokyklose. Tikėtina, kad ir mes po truputį perimsime Europines vertybes.
Projekte dalyvaujantys mokinai gyveno vieni kitų šeimose, ir čia pastebėjome labai stiprių bendruomenės įsitraukimą į mokyklos veiklas. Atsisveikinimo vakarėlyje Vokietijos Marne Europaschule gimnazijoje tėvai ne tik sunešė kartu su vaikais pagamintas vaišes (beje, mūsų bendruomenė taip pat nuoširdžiai pasveikina svečius), bet ir tėvai su vaikais sušilę kartu žaidė įvairius judrius žaidimus: futbolą, krepšinį, kėgliais ir kt., kas dar labiau suvienijo skirtingų kartų ir tautų atstovus. Šeimose visi kartu taip pat aktyviai bendravo, daug kalbėjosi ir žaidė stalo žaidimus.
Ko išmoko projekte dalyvavę mokiniai? „Italijoje labai vertinamas artimumas bendruomenėje bei lygybė tarp visų. Vaikščiojant po miestelį, kuriame gyvenau, buvau šokiruota visų draugiškumo – žmonės sveikinosi, kalbino, išgyrė, buvau priimta kaip sava. Mokyklose tas pats.“ – teigė mainų su Italijos mokykla dalyvė Emilija Linartaitė.
„Nors mūsų pagrindinis tikslas yra mokymasis, Italijos kultūra ir bendravimas su vietiniais leidžia viską pamatyti visai kitaip. Pamokose viskas vyksta kiek kitaip nei pas mus: italai daug laisvesni, pamokos triukšmingesnės. Buvo įdomu pamatyti, kad nors mokomės tuos pačius dalykus, jų mokykloje daugiau improvizacijos ir mažiau griežtos struktūros. Tai padėjo labiau atsipalaiduoti ir tiesiog kalbėtis. Kas labiausiai buvo keista, tai jų „kontroliniai“, kur mokytojas pasikviečia ir išsirenka vieną mokinį kurio klausinės klausimų visą pamoką. Labai man patiko ta italų laisvė bendrauti ir bendrystė“ – pasakoja mainų su Italija dalyvė Vanesa Savickaitė.
„Eiti į mokyklą šeštadienį buvo tikrai keista, nebuvo lengva sėdėti pamokose, kurios trunka 1 valandą, pertraukos trumpos, ir tai ne po kiekvienos pamokos. Susipažinau su keliais mokiniais, jie man vertėjavo, kas buvo sakoma pamokose. Vakar buvau istorijos, filosofijos, literatūros, kūno kultūros, dailės pamokose. Literatūros pamokoje lietuviams aiškino iDantės A. „Dieviškają komediją“, buvo įdomu sužinoti apie tai, italai pasikeisdami mums aiškino, kad viską suprastume. Kūno kultūros pamokos nebuvo, bet atėjo pavaduojantis mokytojas, kuris paleido mūsų himną, ieškojome lietuviškų patiekalų, krepšininkų ir visko, kas apie Lietuvą. Buvau laiminga, kad jie norėjo sužinoti daugiau apie šalį, iš kurios mes kilę.“ – savo įspūdžiais džiaugiasi mainų su Italija dalyvė dešimtokė Ugnė Šimoliūnaitė.
„Šiandien pamačiau visiškai kitą žmonių gyvenimo būdą. Italijoje žmones atrodo ramesni, labiau bendraujantys, leidžiantys laiką kartu. Didelį įspūdį paliko jų mokymosi programa, mokytojai daugiau kalba, gilinasi į temas su mokiniais, o ne tik užduoda užduotis. Taip pat mane nustebino jų maistas, buvo ne tik picos bei spagečiai, bet buvo ir kitų patiekalų, apie kuriuos net nepagalvojau, dar ragavau naujas daržoves, apie kurias girdėjau pirma kartą.“ – dalijasi įspūdžiais dešimtokas Justas Tamašas.
„Turiu tobulą šeima Italijoje, visi šeimos nariai yra laimingi, mane priėmė kaip savo dukrą ir aš dėl to esu labai laiminga. Džiaugiuosi, kad turiu galimybę čia būti.“ Materos mieste italai mokiniai labai įdėmiai klausėsi, ką pasakoja gidas, tačiau lietuviams dar reikia laiko išsiugdyti šį įprotį – kai vienas kalba, visi klauso.“ – pasakoja dešimtokė Urtė Dainytė.
„Mane labiausiai nustebino tai, kad jie beveik neturi popierinių knygų – viską daro su planšetėmis ir per jas mokosi. Taip pat labai patiko, kad vaikai turi tokį gerą ryšį su mokytojais. Šiandien supratau, kad mokyklose mokymasis gali būti visai kitoks nei pas mus, o technologijos labai palengvina mokslus. Taip pat pamačiau, kaip svarbu geras ryšys tarp mokytojų ir mokinių… “ – pastebi mainų su Marne Europaschule dalyvė aštuntokė Augustė Bulotaitė.
„ERASMUS tave išmoko kitokio gyvenimo stiliaus ir būdo. Per šį ERASMUS projektą įgijau platesnį požiūrį į daug dalykų. Komandiškai priimdavome sprendimus, todėl dar labiau supratau komandiškumo reikšmę ir naudą gyvenimiškose situacijose. Taip pat anglų kalbos žinios buvo išbandytos 7 dienas iš eilės.“ – pastebi Matas Kurauskas.
Ne viskas vyksta tobulai, pasitaiko ir spręstinų situacijų… „Vakare, važiuojant viešuoju transportu iš Hamburgo namo išsisprendė savaitės metu kilę nesutarimai ir pykčiai. Ramiai pasišnekėjome, išklausėme vieni kitus ir supratome, kad daug nesusipratimų kilo tiesiog dėl blogo susikalbėjimo. Ši situacija mane išmokė, kad labai svarbu kalbėtis, nebijoti pasakyti savo jausmų ir stengtis suprasti kitą žmogų, nes tada konfliktus išspręsti daug lengviau.“ – pasakoja Augustė Bulotaitė.
Projekte dalyvavę mokiniai paruošė savo pristatymus, kuriuos pateiks kitais metais jaunesniųjų klasių mokiniams per klasės valandėles. Darbo stebėjimuose dalyvavę mokytojai taip pat pasidalins įgauta patirtimi ir kompetencijomis su gimnazijos, rajono ir respublikos pedagogų bendruomene.
Džiaugiamės kad galime augti ir tobulėti. Kitiems mokslo metams jau gautas ES finansavimas projekto pratęsimui. Toliau sieksime projekto tikslų – mokysimės pozityviojo, savivaldžio bei įtraukiojo ugdymo(si) metodų, tvarumo ir platesnio IT panaudojimo, kursime dar geresnį mikroklimatą gimnazijoje.
Projekto koordinatorė anglų kalbos mokytoja Rūta Kaltenienė
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškimas požiūris ar nuomonė yra tik autorės ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar ŠMPF požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga nei dotaciją teikianti institucija ( ŠMPF) negali būti laikoma už juos atsakinga.
Rūta Kaltenienė
