Siekdami Erasmus+ akreditacijos projekte nr 2024-1-LT01-KA121-SCH-000223682 nusimatytų tikslų, Kauno r. Karmėlavos gimnazijos mokytojai tobulinasi stebėdami kitų Europos ugdymo įstaigų darbą ir perima geriausiąją patirtį.
2025 m. kovo 31 – balandžio 4 dienomis lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jolita Kukanskienė, muzikos mokytoja Neringa Armonienė ir anglų kalbos mokytoja Rūta Kaltenienė lankėsi Italijos Apulios regiono Francavilla Fontana miestelio mokykloje Liceo Statale F. Ribezzo, kur sėmėsi gerosios patirties.
Stebėdamos kolegų pamokas, diskutuodamos su mokyklos darbuotojais, mokytojais ir mokiniais, mokytojos pastebėjo ugdymosi sistemų panašumus ir skirtumus, stebėjo įvairius darbo metodus, parsivežė daug gerosios patirties. Buvo aptartos ir mokyklas vienijančios problemos – netinkamas DI bei telefonų naudojimas pamokose, mokymosi, kaip prioriteto, sumažėjimas ir kt.
Pietų Italijoje dėl regionui būdingos siestos pamokos vyksta pirmadieniais- šeštadieniais po 60 min nuo 8.00 iki 13.00. Mokiniai visą dieną praleidžia tik savo klasėje, o mokytojai vaikšto po klases. Po pietų visų klasių mokiniais renkasi į projektines tų pačių mokomųjų dalykų veiklas, už kurias gauna kreditus į atestatą. Nuo 14 m. mokiniai turi pasirinkti techninės arba humanitarinė krypties mokyklas. Baigę techninės krypties mokyklą dažnai renkasi IT specialisto kelią. Abiejų krypčių mokyklose didelis dėmesys skiriamas senosioms kalboms – visur mokomasi lotynų kalbos, daug kur ir graikų.
Liceo statale F. Ribezzo mokykla yra skirta 14-18 metų amžiaus motyvuotiems mokiniams, ketinantiems studijuoti universitete. Mokiniai nerašo atsiskaitomųjų darbų, tačiau baigiantis mokslo metus laikomi kiekvieno dalyko testai. Jei testo įvertinimas yra mažesnis nei 6 (vertinimo sistemoje nuo 1 iki 10), mokinys gauna vasaros darbus ir rugpjūčio gale laiko įskaitą. Jei nepavyksta išsilaikyti kelių dalykų įskaitų, liekama kartoti kurso.
Uniformas dėvi visi vaikai nuo lopšelio–darželio – iki 14 metų amžiaus. Mokytojai apgailestauja, kad vyresnieji mokiniai neprivalo dėvėti uniformų, nes, pasak jų, tai sustiprintų priklausymo mokyklai jausmą ir ženkliai pagerintų mokyklos įvaizdį. Dėl mokinių saugumo mokyklos yra aptvertos tvoromis, dažnai ant langų dedamos grotos, prie įėjimo ir kiekviename aukšte dirba budintieji mokyklos darbuotojai.
Kalbant apie mokytojų darbo specifiką, visi mokytojai turi tik 18 pamokų krūvį per savaitę, o padalomąją medžiagą jiems paruošia mokykloje dirbantys asistentai. Pamokose naudojamos išmaniosios lentos, dirbama elektroninėje erdvėje, tačiau naudojami ir popieriniai vadovėliai.
Italijoje daug dėmesio skiriama kultūriniam ugdymui. Anglų kalbos gramatikos pagrindus mokykloje italai mokosi tik iki 6–7 klasės, vėliau daugiausiai angliškai nagrinėja įvairių Anglijos bei Amerikos autorių biografijas, istorinį laikotarpį, kada jie gyveno, ir kūrybą. Ypatingas dėmesys skiriamas specialiųjų poreikių turintiems mokiniams – prie kiekvieno tokio mokinio pamokoje sėdi padedantis specialistas arba dažnai su mokiniu dirbama individualioje, ramioje erdvėje. Pastebėjome, kad pamokose neskubama, daug dėmesio skiriama praktinėms užduotims, mokykloje vyrauja pagarbūs ir pozityvūs mokytojų bei mokinių tarpusavio santykiai.
Mokykla, kaip ir beveik visos Europos mokyklos, neturi valgyklos, tačiau mokiniai gali atsinešti savo užkandžių arba nusipirkti jų koridoriuose stovinčiuose pardavimo aparatuose. Taip pat pastebėta, kad mokyklose labai skatinama tolerancija bei atidesnis požiūris į globalines problemas – vykdomi projektai, diskutuojama, koridoriuose yra daug vaizdinės medžiagos.
Malonus itališkas bendravimas, šypsenos ir karšta saulė neturi įtakos mokymuisi – į ugdymą ten žiūrima labai rimtai ir daug dirbama. Sužavėjo ir mokinių požiūris – ir pamokose, ir ekskursijose mokiniai pagarbiai klausėsi mokytojų bei gidų.
„Iš šio darbo stebėjimo vizito parsivežėme ne tik supratimą apie Italijos mokyklas, bet ir daug pozityvaus ir įtraukiojo ugdymo metodų bei suvokimo, kad dalinamės tais pačias rūpesčiai ir džiaugsmais“, – teigia dalyvavusios mokytojos. Džiaugiamės, kad ERASMUS+ projektas suteikia galimybę tobulėti tarpkultūrinėje terpėje.
Projekto koordinatorė Rūta Kaltenienė
